Kodėl elektriniai įrankiai genda greičiau, nei turėtų
Kiekvienas, kas bent kartą yra pirkęs gerą grąžtą, šlifuoklį ar pjūklą, žino tą jausmą – išleidi nemažą sumą, o po metų ar dvejų įrankis jau nebeveikia taip, kaip turėtų. Arba nebeveikia išvis. Ir čia ne visada kaltė gamintojo. Kauno serviso meistrai, kurie kasdien mato, kas atsineša į remontą, sako tą patį: didžioji dalis gedimų yra visiškai išvengiami. Žmonės tiesiog nežino kelių paprastų dalykų.
Problema ta, kad elektrinių įrankių priežiūra daugeliui atrodo kaip kažkas sudėtingo – kažkas, ką turėtų daryti specialistai. Iš tikrųjų 80 procentų to, kas lemia įrankio ilgaamžiškumą, priklauso nuo to, kaip tu jį naudoji, kur laikosi ir ką darai po kiekvieno darbo. Tai ne mechanika – tai įprotis.
Šiame straipsnyje surinkome konkrečius patarimus iš žmonių, kurie elektrinius įrankius remontuoja profesionaliai. Ne teorija iš instrukcijos – o tai, ką jie mato kasdien ir ko dažniausiai trūksta paprastiems naudotojams.
Variklis – labiausiai nukenčianti dalis ir kaip jį apsaugoti
Beveik kiekvienas elektrinis įrankis turi variklį. Ir beveik kiekvienas gedimas vienaip ar kitaip su juo susijęs. Serviso specialistai sako, kad dažniausiai variklis kenčia ne dėl intensyvaus naudojimo, o dėl netinkamo naudojimo.
Viena iš labiausiai paplitusių klaidų – įrankio perkrovimas. Kai, pavyzdžiui, kampinis šlifuoklis naudojamas pjauti storesnę medžiagą, nei jam skirta, arba kai grąžtas stumia per kietą medžiagą be tinkamo greičio reguliavimo – variklis dirba ties riba. Tai vadinama terminis perkrovimas, ir jis kaupiasi. Kiekvieną kartą, kai variklis perkaista, jo apvijos šiek tiek pažeidžiamos. Po dešimties tokių atvejų – jau problema.
Ką daryti praktiškai:
- Jei įrankis tampa neįprastai karštas – sustok ir leisk jam atvėsti. Bent 10–15 minučių.
- Niekada nestumk įrankio per jėgą. Jei jis „stringa” – tai signalas, kad kažkas ne taip: arba netinkamas priedas, arba per didelis greitis, arba medžiaga per kieta.
- Patikrink, ar tavo įrankis turi perkrovos apsaugą. Jei turi – ji kartais išsijungia. Tai ne gedimas, o apsauga. Leisk atvėsti ir tęsk.
Kauno serviso meistras Tomas, dirbantis su profesionaliais ir buitiniais įrankiais jau daugiau nei 15 metų, sako, kad bent trečdalis atneštų variklių galėjo tarnauti dvigubai ilgiau, jei žmogus tiesiog būtų daręs pertraukas. „Žmonės galvoja, kad jei įrankis veikia – viskas gerai. Bet variklis gali dirbti ir kai jam jau blogai. Kaip žmogus su temperatūra – eina, bet kažkas ne taip.”
Šepetėliai – mažas komponentas, didelė reikšmė
Jei tavo elektrinis įrankis turi kolektorinį variklį – o dauguma buitinių turi – tada jame yra grafitiniai šepetėliai. Tai mažos, dažniausiai stačiakampio formos detalės, kurios užtikrina elektros kontaktą su besisukančiu kolektoriumi. Jos dyla. Tai normalu. Problema – kai žmonės to nežino ir nekeičia laiku.
Kai šepetėliai nudyla iki kritinio lygio, kontaktas tampa nestabilus. Įrankis pradeda „mirkčioti”, praranda galią, kibirkščiuoja labiau nei įprastai. Jei tęsi naudojimą – pradedi gadinti kolektorių. O kolektoriaus remontas jau kainuoja kelis kartus daugiau nei šepetėlių keitimas.
Gera žinia – šepetėlius keisti dažniausiai galima pačiam. Daugelyje įrankių yra specialūs dangteliai šonuose, kuriuos galima atsukti plokščiu atsuktuku. Šepetėliai išslysta, įstatai naujus – ir viskas. Kaina: 3–8 eurai. Laiko sąnaudos: 10 minučių.
Kaip suprasti, kad laikas keisti:
- Įrankis pradeda veikti nestabiliai, „trūkčioja”
- Matosi daugiau kibirkščių nei įprastai (ypač tamsoje)
- Girdisi neįprastas bildėjimas ar traškėjimas
- Įrankis neužsiveda iš pirmo karto
Rekomenduojama patikrinti šepetėlius kas 50–100 darbo valandų, priklausomai nuo intensyvumo. Jei naudoji retai – bent kartą per metus.
Kaip teisingai laikyti elektrinius įrankius
Tai skamba trivialiai, bet laikymo sąlygos yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įrankiai genda greičiau. Drėgmė, temperatūros svyravimai, dulkės – visa tai daro savo darbą net tada, kai įrankis tiesiog stovi lentynoje.
Dažniausia klaida – laikyti įrankius nešildomame garaže ar sandėliuke. Žiemą temperatūra krenta žemiau nulio, vasarą pakyla iki 40 laipsnių. Toks ciklas ilgainiui pažeidžia plastikinius korpusus, sukelia kondensatą viduje, o kondensatas – tai drėgmė ant metalinių dalių ir apvijų. Rezultatas: rūdys, trumpieji jungimai, sugedę guoliai.
Kitas dalykas – dulkės. Jei įrankis laikomas atvirai – dulkės kaupiasi vėdinimo angose. Kai kitą kartą jį įjungi, tos dulkės patenka į vidų ir nusėda ant apvijų. Laikui bėgant tai sukuria izoliuojantį sluoksnį, kuris neleidžia varikliui atvėsti. Ir vėl – perkaitimas.
Praktinės rekomendacijos dėl laikymo:
- Laikyk originaliose dėžėse arba specialiuose krepšiuose – tai apsaugo nuo mechaninių pažeidimų ir dulkių
- Jei garažas nešildomas – bent jau įrankius suvyniok į audinius arba dėk į uždaras dėžes
- Prieš ilgesnį saugojimą – išvalyk įrankį nuo dulkių suspaustu oru
- Akumuliatorinių įrankių baterijas laikyk atskirai, kambario temperatūroje, ne visiškai išsikrovusias (optimalus lygis – 40–60 proc.)
- Nenaudok drėgnų patalpų – rūsiai be ventiliacijos yra blogiausias pasirinkimas
Vienas serviso specialistas pasakojo, kad kartą atsinešė klientas grąžtą, kuris „tiesiog nustojo veikti po žiemos”. Atidarius paaiškėjo, kad viduje buvo tikras rūdžių sluoksnis – kondensatas padarė savo. Įrankis buvo laikomas nešildomame garaže, be jokios apsaugos. Remontas kainavo beveik tiek, kiek naujas įrankis.
Valymas – ne tik estetika, bet ir funkcija
Po kiekvieno darbo elektrinį įrankį reikia valyti. Tai žino visi. Bet mažai kas tai daro. Ir dar mažiau žmonių žino, kaip tai daryti teisingai.
Pirmiausia – niekada neplaukite elektrinių įrankių vandeniu. Net jei jie atrodo labai nešvarūs. Vanduo patenka į vėdinimo angas, nusėda ant apvijų ir guolių. Teisingas būdas – suspaustas oras arba minkštas šepetys.
Suspausto oro balionėliai (arba kompresorius) yra geriausias sprendimas. Pūsk į vėdinimo angas – išpūsi dulkes, drožles, pjuvenas. Tai ypač svarbu po darbo su mediena ar betonu, nes šių medžiagų dulkės yra smulkios ir giliai prasiskverbia.
Taip pat atkreipk dėmesį į priedų tvirtinimo vietą – grąžto čiuptuvo, disko tvirtinimo flanšo. Ten kaupiasi medžiagų likučiai, kurie laikui bėgant sukelia koroziją arba apsunkina priedų keitimą. Periodiškai valyk šias vietas ir tepk specialiu tepalu.
Kabelis – dar viena dažnai pamirštama dalis. Jei kabelis lenkiamas per stipriai, laikui bėgant vidiniai laidai lūžta. Tai dažniausiai nutinka prie pat įrankio jungties – ten, kur kabelis labiausiai lankstosi. Patikrink, ar kabelis neturi įtrūkimų ar minkštų vietų. Jei turi – tai jau pavojinga ir reikia keisti.
Priedai ir jų įtaka įrankio ilgaamžiškumui
Tai tema, apie kurią kalbama per mažai. Žmonės perka gerą įrankį, o tada naudoja pigiausius priedus. Ir stebisi, kodėl viskas blogai.
Prastos kokybės diskai, grąžtai, pjūklų geležtės – tai ne tik blogesnis darbo rezultatas. Tai ir didesnis krūvis varikliui. Kai pjūklo geležtė nepakankamai aštriai pjauna, variklis turi dėti daugiau pastangų. Tas pats su grąžtais – bukas grąžtas reikalauja dvigubai daugiau galios nei aštrus.
Serviso specialistai sako, kad vienas iš paprasčiausių būdų pailginti įrankio tarnavimo laiką – reguliariai galąsti arba keisti priedus. Tai kainuoja nedaug, bet efektas – didelis.
Keletas konkrečių patarimų:
- Grąžtus galima galąsti namuose specialiu galąstuvu arba nunešti į servisą – tai kainuoja centus
- Pjūklų geležtės – kai jos tampa bukos, nekeisk iš karto, pirmiausia pabandyk pagaląsti arba pasiteiraukite servise
- Diskams (šlifavimo, pjovimo) nėra galimybės galąsti – juos reikia keisti, bet pirkti geresnės kokybės, nes jie trunka ilgiau
- Niekada nenaudok pažeistų priedų – įtrūkęs pjovimo diskas gali sprogti ir sukelti rimtą traumą
- Priedai turi atitikti įrankio parametrus – ypač svarbu greitis (RPM). Jei diskas skirtas 8000 RPM, o tavo šlifuoklis sukasi 11000 – tai pavojinga
Akumuliatoriniai įrankiai – atskira istorija
Pastaraisiais metais akumuliatoriniai įrankiai tapo norma. Jie patogūs, galingi, ir vis labiau prieinami. Bet jų priežiūra šiek tiek skiriasi nuo laidinių.
Didžiausia problema – baterijos. Ir čia žmonės daro daug klaidų. Viena iš dažniausių – palikti bateriją krauti per naktį, nors ji jau seniai pilna. Šiuolaikiniai įkrovikliai dažniausiai turi apsaugą nuo perkrovimo, bet ne visi. O net ir tie, kurie turi – ilgalaikis laikymas prie įkroviklio kenkia baterijai.
Kita klaida – visiškai iškrauti bateriją. Ypač tai kenkia ličio jonų baterijoms (o jų šiandien dauguma). Kai baterija išsikrauna iki nulio ir ilgai laikoma tokioje būsenoje – ji praranda dalį talpos negrįžtamai.
Temperatūra taip pat svarbi. Nekrauk baterijos šaltoje aplinkoje – žemiau 10 laipsnių įkrovimas gali pažeisti elementus. Ir nenaudok baterijos esant labai aukštai temperatūrai – tai spartina degradaciją.
Dar vienas praktinis patarimas: jei turi kelis akumuliatorius – rotuok juos. Nenaudok vieno iki galo, tada kito. Geriau naudoti abu pakaitomis – taip abu tarnauja ilgiau.
Ir paskutinis dalykas dėl akumuliatorinių įrankių: jei baterija pradeda kaisti nenormaliai, išbrinksta arba iš jos jaučiamas keistas kvapas – nedelsdamas nustok naudoti ir utilizuok tinkamai. Tai gali būti pavojinga.
Kada eiti į servisą ir ko ten klausti
Ne viskas, kas sugenda, reikalauja naujo įrankio. Ir ne viskas, kas sugenda, gali būti pataisyta namuose. Serviso specialistai sako, kad žmonės dažnai ateina per vėlai – kai gedimas jau tapo rimtu, arba per anksti – kai problema buvo visiškai triviali ir sprendžiama namuose.
Į servisą verta eiti, kai:
- Iš įrankio kyla dūmai arba jaučiamas deginimo kvapas
- Įrankis kibirkščiuoja neįprastai stipriai
- Girdisi neįprastas bildėjimas, traškėjimas ar šlifavimo garsas
- Įrankis praranda galią be akivaizdžios priežasties
- Kabelis pažeistas arba jungiklis veikia nestabiliai
Prieš einant į servisą, verta pasiruošti kelis klausimus. Pirma – ar remontas apsimoka? Jei įrankis pigus ir senas, kartais geriau pirkti naują. Geras servisas tau tai pasakys atvirai. Antra – ar galima gauti garantiją remontui? Solidūs servisai duoda bent 3 mėnesių garantiją darbams. Trečia – ar naudojamos originalios ar kokybiškos pakaitinės dalys? Tai svarbu, ypač jei įrankis profesionalus.
Kaune yra keletas specializuotų servisų, kurie dirba su konkrečių gamintojų įrankiais – „Bosch”, „Makita”, „DeWalt”, „Metabo”. Jei tavo įrankis yra vieno iš šių gamintojų, verta ieškoti būtent autorizuoto serviso – jie turi originalias dalis ir apmokytus meistrus.
Ilgaamžiškumas prasideda nuo pirmo naudojimo
Visa tai, kas parašyta aukščiau, gali atrodyti kaip daug informacijos. Bet iš tikrųjų tai susiveda į kelis paprastus principus: nenaudok įrankio per jėgą, leisk jam atvėsti, laikyk tinkamai, valyk reguliariai ir neignoruok pirmųjų gedimo ženklų.
Serviso meistrai Kaune vieningai sako tą patį – geriausi klientai yra tie, kurie ateina su smulkiomis problemomis, o ne su visiškai sugedusiais įrankiais. Šepetėlių pakeitimas, guolio keitimas, kabelio remontas – tai smulkmenos, kurios kainuoja 10–20 eurų ir pratęsia įrankio gyvenimą dar keletą metų. Bet kai žmogus ateina su perdegusiu varikliumi, nes ignoravo visus ženklus – ten jau kalba eina apie 60–100 eurų arba apie naują įrankį.
Geras elektrinis įrankis – tai investicija. Ir kaip ir bet kuri investicija, ji atsiperka tik tada, kai ja tinkamai rūpiniesi. Nereikia būti mechaniku ar elektriku – reikia tik žinoti kelis pagrindinius dalykus ir turėti įprotį jų laikytis. O jei kyla abejonių – geriau paklausti servise, nei laukti, kol viskas sugrius galutinai.